Procentai




RETRO

Irako mokslininkas: popiežius prisideda prie dialogo tarp sunitų ir šiitų skatinimo

dialogoIslamo ir krikščionių dialogo tema, vidinio dialogo tarp musulmonų šiitų ir sunitų būtinybė vėl iškilo lapkritį kartu su aukščiausio lygio susitikimais, kuriuose dalyvavo religiniai lyderiai. Nuo forumo Bahreine su popiežiumi Pranciškumi ir Al-Azharo imamu Ahmadu Al-Tayyebu iki Taikos forumo Abu Dabyje, kuriame dalyvavo musulmonų, krikščionių ir žydų lyderiai, popiežiaus 2019 m. pradėta kelionė tęsiasi, nors sutinka kliūčių. 

Neseniai Bagdado chaldėjų patriarchas kard. Louisas Raphaelis Sako pabrėžė, kad dialogas ir susitaikymas yra būtini regioniniam stabilumui ir saugumui, o šiitų ir sunitų skilimus reikia įveikti tiesiogiais pokalbiais ir pagarba. Taip pat ir Al Azharo imamas Ahmadas Al-Tayyebas paskelbė retą kreipimąsi ir pakvietė savitarpio dialogui: „Prašau savo brolių musulmonų mokslininkų visame pasaulyje ir visų doktrinų, judėjimų ir mąstymo mokyklų skatinti dialogą islame. Atmeskime bet kokias neapykantą kurstančias kalbas, provokacijas ir ekskomuniką, atidėkime į šalį senovinį ir šiuolaikinį konfliktą, visas jo formas“, – pridūrė Kairo universiteto, vieno autoritetingiausių sunitų islamo centrų, didysis imamas.

Bagdado universiteto politinių mokslų profesorius Saad Salloum pateikia savo analizę ir įžvalgas šia tema žinių portalui  „Asianews“.

Kokia Bahreino ir Abu Dabio forumų vertė dialogui tarp tikėjimų? Forumai Bahreine ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra neatsiejama dalis ir tarsi užbaigia popiežiaus vizitą Abu Dabyje 2019 m., susitikimą su al-Tayyebu ir dokumento dėl žmonių brolybės pasirašymą, galiausiai kelionę į Iraką. Pastarieji įvykiai yra proceso dalis ir atspindi popiežiaus politiką, pagal kurią dialogas tarp krikščionių ir musulmonų yra esminis, o islame svarbus sunitų ir šiitų dialogas. Dėl ​​šios priežasties al Azharo imamas, susitikęs su popiežiumi Pranciškumi Bahreine, iškėlė vidinę sunitų ir šiitų problemą, dėmesys šiai temai yra vienas svarbiausių apaštališkųjų kelionių į Artimuosius Rytus ir kvietimo į dialogą atspindžių.

Popiežius žengė kelis žingsnius musulmoniškojo pasaulio link, tai bendradarbiavimo su al-Azharo imamu rezultatas. Ar tai turėjo atgarsių visuomenėje? Pasak profesoriaus, popiežiaus vizitas neapsiriboja tik susitikimais su al-Tayyeb ar al-Sistani. Kai popiežius yra rodomas per televiziją ar socialinius tinklus, atsiranda supratimas, kad krikščionybė ir krikščionys yra neatsiejama regiono gyvenimo dalis. Matyti krikščionis ir musulmonus kartu aukščiausiame lygmenyje yra žinia paprastiems žmonėms: šiandien popiežius yra savotiškas žmonių herojus, taikos nešėjas ir religinio lyderio bei teigiamų pokyčių nešėjo simbolis. Kaip simbolis, kad dvasininkai gali būti sprendimo, o ne problemos dalimi,  kaip kad anksčiau.

Kokiame etape šiandien yra santykiai tarp sunitų ir šiitų? Kova musulmonų pasaulyje keičia Artimųjų Rytų tapatybę ir veidą. Yra dvi sostinės arba dvi regioninės galios – Saudo Arabija ir Iranas, kiekviena iš jų atstovauja vienai iš dviejų svarbiausių islamo interpretacijų. Šioje kovoje dalyvauja daug tautų, nors daugelis norėtų išlaikyti neutralią poziciją. Popiežiaus vaidmuo šiame dialoge, jo vizitai – tai bandymas pakeisti šią kovą, pastūmėti šių šalių politinius lyderius tūkstantį kartų pagalvoti prieš metantis į kovą. Priešingai, tie lyderiai turi statyti tiltus. Dviejų doktrinų vadovai susitikę su popiežiumi nori parodyti, kad islamas yra šio naujojo pasaulio dalis. Islamą su krikščionybe ir judaizmu sieja bendra kilmė iš Abraomo, kartu jie turi padėti pamatus taikai, o ne konfliktams palaikyti. Matėme daugelio tautų – Sirijos, Jemeno, Irako, Libano sunaikinimą, ir tai yra vienas iš islamo vidinės kovos atspindžių. Popiežiaus vizitas – šviesa ieškant sprendimo.

Pasak profesoriaus, reikia palaikyti tą vidinį dialogą tarp islamo šakų, sunitų ir šiitų. Popiežiaus ir chaldėjų patriarcho žodžiai, al-Azharo didžiojo imamo kvietimas yra tai, ko reikia, kad pakeistume Artimųjų Rytų tikrovę socialiniu, politiniu, kultūriniu ir religiniu lygmenimis.

(DŽ/Asianews)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode