Sprogimas

Ekumeninės savaitės tema: „Kristaus meilė valdo mus"

Ieškoti vienybės – pareiga per visus metus

Tradicinis laikotarpis Maldos už krikščionių vienybę savaitei švęsti Šiaurės pusrutulyje yra sausio 18–25 d. Šią datą 1908 m. pasiūlė tėvas Paulas Wattsonas, nes ji yra tarp Šv. Petro katedros ir Šv. Pauliaus atsivertimo švenčių, todėl reikšminga simboliškai.

LAISVĖS KELIAS

Laisvė yra didžiausia Dievo dovana žmogui, nes pilnavertiškai jis gali gyventi tik tuomet, kai yra laisvas. Be laisvės neįmanoma būti laimingu. Komunistinė ideologija, skelbusi apie rojaus sukūrimą žemėje, buvo melas, atnešęs pasauliui, o drauge ir mūsų Tėvynei, pačių didžiausių išmėginimų ir nelaimių. Išorinės nelaisvę mes gerai suprantame, nes dėl jos esame patyrę neišmatuojamų praradimų, tačiau pati didžiausioji nelaimė ištinka žmogų tada, kai jis praranda vidinę laisvę. Jėzus mokė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas“ (Jn 8,34).

Pirmosios šv. Mišios – Primicijos

Sekmadienį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje buvo aukojamos pirmosios kun. Antano Budrecko šv. Mišios – Primicijos.

Nuotraukų autorė Ernesta Šneideraitytė.

 

„Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“ (Jn 1, 34)

Tai Jonas Krikštytojas pasauliui pristato Jėzų kaip Dievo Avinėlį. Visame Šv. Rašte šis Jėzaus titulas yra pats giliausias ir svarbiausias, apibūdinantis Jėzaus pasiuntinybę šioje žemėje. Tai begalinės meilės, aukos ir Kristaus pergalės vardo ženklas, atkuriantis naują žmogų kiekviename iš mūsų. Kai prieš Komuniją šv. Mišių pabaigoje tariame: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų/suteik mums ramybę“, mes išgyvename giliausius artumo jausmus tarp Dievo ir Žmogaus. Čia, šiuose žodžiuose, Žemė ir Dangus kaip niekad yra tobula ir viena.

Popiežiaus homilija: Kaip aš gyvenu šiandien? Kas mano širdyje?

„Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių“ (Žyd 3,7) - sako šv. Paulius ketvirtadienio Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams. Komentuodamas šiuos žodžius Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje, popiežius Pranciškus išryškino du raktažodžius – „šiandien“ ir „širdis“.

Piligrimystė

Nors prisimindamos tik miglotai, sielos visgi siekia susigražinti gėrį, tačiau kaip gerai įkaušę vyrai neranda kelio į namus. Boethius

„Per crucem ad astra“: Teofilius Matulionis – gimnazijos ir seminarijos metai

2017-uųjų Lietuvos ganytojų paskelbtų arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų šūkis – Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). 

„Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti – ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis.“

Visuotiniai atlaidai Fatimos jubiliejaus proga

Portugalijos Leirijos – Fatimos vyskupija, kurioje yra garsioji Fatimos Marijos šventovė, pranešė, kad šiemet švenčiamos Švč. M. Marijos apsireiškimų Fatimoje 100 metų sukakties proga popiežius Pranciškus suteikė galimybę pelnyti visuotinius atlaidus piligrimams, kurie aplankys Fatimą jubiliejaus metais.

Sinodas jaunimui: Apie meilės džiaugsmą

Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius penktadienį pristatys visuomenei būsimos Sinodo asamblėjos parengiamąjį dokumentą. Pristatymo išvakarėse kard. Lorenzo Baldisseri Vatikano dienraščio paskelbtame pokalbyje sakė, kad „raudonas siūlas“ jungia buvusius du šeimos sinodus su būsimuoju, kurio dėmesio centre jaunimas. Jungianti grandis tai popiežiaus Pranciškaus posinodinis paraginimas „Amoris laetitia“. Penkioliktosios sinodo asamblėjos tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“.

Europos ir Šiaurės Amerikos vyskupų vizitas Šventojoje Žemėje

Kasmetinę kelionę į Šventąją Žemę pradeda Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos vyskupų grupė, kuri koordinuoja savo šalių bažnytinių organizacijų ir fondų paramą Šventosios Žemės katalikams. Šiemetinis paramą teikiančių episkopatų koordinacinės grupės vizitas truks nuo sausio 14 iki 18 d. Vizito metu vyskupai susitiks su Jeruzalės lotynų patriarchato apaštališkuoju administratoriumi arkivysk. Pierbattista Pizzaballa bei su vietiniais katalikais Jeruzalėje, Betliejuje ir Nazarete. Prieš oficialią vizito pradžią, keli vyskupai užsuko į Gazos sritį.

Kankinio pal. Oskaro Romero šimtmetis ir kanonizacijos byla

Southwark arkivyskupija pietinėje Anglijoje pranešė, kad gavo Kulto ir Sakramentų kongregacijos leidimą liturgijoje paminėti palaimintąjį Oskarą Romero. Pasak arkivyskupo Peterio Smitho, bus galima minėti palaimintąjį arkivyskupijos šv. Jurgio katedroje kasmet kovo 24-ąją, palaimintojo užgimimo dangui dieną. Southwark arkivyskupija yra bene vienintelė diecezija ne Salvadore, kuriai suteiktas leidimas švęsti liturginį minėjimą. Šv. Jurgio katedroje Londono centre saugomas vadinamasis „Romero kryžius“, margai išdailintas keturių metrų aukščio salvadorietiškas kryžius, į kurį įkomponuotos palaimintojo kankinio Romero relikvijos: marškiniai su kankinio kraujo dėme ir vyskupo pijusė.

Klausimas migrantų akivaizdoje: ar visų asmenų orumas vienodas?

Per kelerius pastaruosius metus paplito kolektyvinė baimė „svetimšalio“ ir „vargšo“, vienu žodžiu  - „migranto“, atžvilgiu, kuri, pirmiausia, išreiškia lengvai suprantamą ir gal net pateisinamą psichologinę reakciją, tačiau jokiu būdu neturi būti kurstoma, - rašo Gualtiero Bassetti, italų kardinolas, Perudžos arkivyskupas, „l’Osservatore Romano“ puslapiuose.

Šiaulių vyskupijos šventė Lietuvos šeimoms

Sausio 8 d. šeimas sukvietė tradicinė, jau šešioliktoji Šiaulių vyskupijos šeimų šventė „Pašventink juos tiesa“ (Jn 17, 17). Seniai Šiaulių vyskupijos ribas išaugusiame renginyje šventine nuotaika su šiauliečiais dalijosi svečiai iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų. 12.00 val. Šeimų šventė prasidėjo katecheze, kurią vedė Kelmės dekanas, kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius. Šv. Mišios prasidėjo iškilminga Eucharistijos dalyvių procesija salės viduriu nuo pagrindinių Šiaulių arenos durų iki gėlėmis papuošto altoriaus. Šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokslą sakė apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Pedro Lopez Quintana, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupijos kunigai.

Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2017 m. sausio 9 d. plenarinį posėdį

2017 m. sausio 9 dieną Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, P. López Quintana, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo jiems gero darbo.

Popiežius: Kas man yra Jėzus Kristus?

Po Kalėdų prasideda eilinis liturginių metų laikotarpis, tačiau mūsų krikščioniškojo gyvenimo centre visuomet yra Jėzus – pirmasis ir paskutinysis Tėvo Žodis, Visatos Viešpats, pasaulio Išganytojas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Apie žmogų, nepasiklydusį istorijoje. Pokalbis su T. Matulionio bylos postulatoriumi

Baigiantis metams buvo paskelbta žinia apie tai, kad 2017-siais Lietuva turės dar vieną palaimintąjį – tiesą sakant, mažai kam žinomą, buvusį Kaišiadorių arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873 – 1962).

„Bernardinai.lt“ skaitytojai turėjo galimybę su juo kiek susipažinti iš dr. Romos Zajančkauskienės tekstų, pristatėme ir paties T. Matulionio minčių. Šįkart – pokalbis su vienu iš beatifikacijos bylos rengėjų bažnytinės teisės daktaru, kun. Mindaugu Saboniu, iš arčiau susipažinusiu su būsimo palaimintojo asmenybe. „Tarp manęs ir Matulionio nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio. Tikrai neapsidžiaugiau, kai sužinojau, jog šalia studijų Romoje dar turėsiu tvarkyti ir Teofilio Matulionio beatifikacijos bylos reikalus“, – atvirauja kunigas.

Mes matėme jo žvaigždę

 Kristaus Apsireiškimo arba Trijų Karalių šventė primena Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje ir karališkos pagarbos atidavimą gimusiam Mesijui, o tuo pačiu primena, kad Dievas apsireiškia tiems, kurie jo ieško.

Evangelijoje nekalbama, kas buvo tie Rytų išminčiai, kiek jų buvo ir iš kur jie atvyko, todėl Šventojo Rašto tyrinėtojams belieka spėlioti. Tie „Rytai“, apie kuriuos mini evangelistas – tai teritorija už Jordano į rytus: pirmiausia didžiulė sirų - arabų dykuma, paskui Mesopotamija ir Persija. Senajame Testamente visos šios vietovės vadintos Rytais. Ne tik žydai, bet ir persai pagal Zaratusrtos tikėjimo tradiciją laukė gelbėtojo. Istoriškai yra visiškai tikėtina, kad žinios apie žydų laukiamąjį Mesiją – Gelbėtoją buvo paplitusios ir Persijos išminčių tarpe. Šios istorinės aplinkybės tyrinėtojams yra įdomios, bet mums - ne pačios svarbiausios.

Dešimt Dievo įsakymų

Dešimt Dievo įsakymų, arba Dekalogas, yra dešimt žodžių, Dievo apreikštų ant Sinajaus/Horebo kalno Mozei ir Izraeliui apie žmogaus dorovinį elgesį (Iš 20, 2–17; Įst 5, 6–21).

Atvykome iš Rytų šalies pagarbinti karaliaus (plg.Mt 2, 1–12)

Sakoma, kad Viešpaties Apsireiškimo šventė, Trys Karaliai, pirmų amžių krikščionims Mažojoje Azijoje ir Egipte savo svarba nusileisdavo tik Velykų šventimui. Šioje šventėje tilpo du Kristaus gyvenimo svarbūs įvykiai: Jo Užgimimas ir Krikštas. Tik vėliau, kai gruodžio 25 d. buvo pasirinkta kaip Kristaus Gimimo šventė, šios šventės dvigubas šventimas atsiskyrė. Bažnyčia, kuri laikui bėgant pradėjo įgauti Rytų ir Vakarų Bažnyčios veidą, pasipuošė ir išskirtiniais liturgijos bei bažnytinio gyvenimo ženklais, būdingais jau tik Rytų ir Vakarų pasauliams. Taip Rytų Bažnyčia (o tai yra mūsų tikėjimo broliai ir seserys ortodoksai) savo liturgijoje Viešpaties Apsireiškimo šventę pradėjo švęsti kaip Kristaus Krikštą, tuo tarpu Vakarų Bažnyčioje (katalikų) ši šventė įgavo Trijų Karalių išskirtinį šventinį atspalvį, o Kristaus Krikšto šventė švenčiama sekmadienį tuoj po to.

Arkivyskupas Ševčiukas: Kalėdos tai Dievo gimimas manyje

„Nuo mūsų priklauso ar įsileisime Jėzų pas save, ar užtrenksime jam duris. Jei priimame Dievą, viskas atsinaujina ir atgyja, Dievas mums atveria savo širdį, apdovanoja mus viltimi ir suteikia gyvenimo prasmę. Ten, kur Dievas atmetamas, viskas apmiršta, genda ir pūva, o žmogus praranda gyvenimo prasmės pojūtį“. Taip rašo Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, Kijevo ir Haličo Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas Kalėdų proga paskelbtoje žinioje. Ukrainiečiai unitai, panašiai kaip ir daug kitų rytų apeigų Bažnyčių, laikosi nereformuoto Julijaus kalendoriaus, tad Kalėdas jie švęs šeštadienį, sausio 7 d.

Išminčiai iš Rytų

Per Viešpaties Apsireiškimo iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja išminčiai.

Popiežius Pranciškus: per ašaras į viltį

Trečiadienio rytą įvyko pirmoji šiais metais popiežiaus Pranciškaus bendroji audiencija. Tęsdamas po Gailestingumo metų uždarymo pradėtą naują katechezių ciklą, skirta vilties dorybei, šį kartą popiežius Pranciškus kalbėjo apie Rachelės raudą.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode