Kovo 8 d. tyčinio padegimo sukeltas gaisras apgadino Kristaus žengimo į dangų koplyčią, esančią ant Alyvų kalno viršūnės. Pasak Šventosios Žemės kustodijos pranešimų, gaisras sukeltas  koplyčios viduje ant uolos, nuo kurios, pasak pirmuosius krikščionybės amžius siekiančios tradicijos, Jėzus pakilo į dangų.

Vatikanas siekia tapti viena pirmųjų pasaulio valstybių, naudojančių vien tik atsinaujinančią energiją.

Popiežius Pranciškus priėmė 100% elektra varomą automobolį, kurį jam dovanojo Wermuth Asset Management, vokiečių finansinių konsultacijų asociacija, kreipianti ypatingą dėmesį aplinkos tvarumui. Popiežiui padovanotas ne tik automobilis, bet ir visas projektas, kuris padėtų Vatikanui tapti pirmąja valstybe, kurios mobilus autotransportas būtų be teršalų ir įgyvendintų tikslus, išdėstytus kūrinijai skirtoje enciklikoje „Laudato si'“.

Penktadienį baigėsi popiežiaus Gavėnios rekolekcijos. Penktadienio rytą, Vatikano apaštališkųjų rūmų „Redemptoris Mater“ koplyčioje taip pat prasidėjo Gavėnios pamokslų ciklas, kuriuos sako popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. Pirmojo pamokslo klausytojų buvo mažiau, nes popiežius ir Kurijos vadovai dar nebuvo sugrįžę iš rekolekcijų.

Antrojo Gavėnios sekmadienio tema – Jėzaus atsimainymas. Ir ne tik. Skaitydami apie šlovingą Jėzaus atsimainymą Mozės ir Elijo draugijoje bei mokinių artumoje ant Taboro kalno, esame kviečiami apmąstyti savo gyvenimus šiuo – taip svarbiu dvasinio susitelkimo ir užgavėjimo laiku. Tai Jėzaus šlovės valanda. Bet kiekvienas šlovės akimirksnis turi dvi puses: kančios ir pergalės. Būtent ant Taboro kalno mokiniai, išvydę Jėzaus dangiškąją šlovę, jau besileisdami žemyn nuo kalno išgirsta ir kitą Jėzaus dieviškos pasiuntinybės dalį: kančią, mirtį ir vėl šlovingą Prisikėlimą.

Indijoje plačiausiai paplitęs žurnalas „Vanitha“ (lit. „Moteris“) išrinko katalikę vienuolę sr. Sudha Varghese „Indijos Metų moterimi“. 68 metų moteris, Patmos Notre Dame kongregacijos narė, jau daugiau kaip tris dešimtmečius atsidėjusi dalitų kastos žmonių musaharų gerovei, visų pirma merginų ir jaunų moterų ugdymui. Keliomis Indijos kalbomis leidžiamas dvisavaitinis kultūros žurnalas paskyrė vienuolei 100 000 rupijų premiją už jos pagirtiną tarnystę žemiausiai kastai priskiriamiems dalitams Biharo valstijoje, Indijos rytuose.

Popiežius Pranciškus davė interviu Hamburge leidžiamam Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“. Pokalbis gana ilgas; paliestos kai kurios dabartinio Bažnyčios gyvenimo problemos, o taip pat bendresnės temos, liečiančios pasaulio, ypač Europos gyvenimą.

Vienas pirmųjų klausimų – pašaukimų krizė. Pasak popiežiaus, pirmiausia turime daryti tai, ką Viešpats mums liepė daryti – melstis. Trūksta maldos. Paskui – darbas su jaunimu. Nes šiandien jaunimas bijo tarnauti kitiems. Dirbti su jaunimu sunku, bet būtina. Jaunimas ko gero yra šiuolaikinės visuomenės labiausiai apleista žmonių kategorija. Pasak popiežiaus, pašaukimų krizė atspindi ir bendrą demografinę krizę. Mažiau vaikų – mažiau ir kunigų. Tačiau turime suprasti, kad prozelitiška nuostata šios problemos neišspręsime. Negalima kalbinti jaunimo tapti kunigais taip tarsi tai būtų stojimas į labdaringą organizaciją.

„Vengrija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją“, sako Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras latvis Nils Muižnieks, komentuodamas šiomis dienomis Vengrijos parlamento priimtą įstatymą, pagal kurį visi prieglobsčio prašantys užsieniečiai, esantys šalies teritorijoje, bus uždaromi stovykloje prie Vengrijos sienos su Kroatija. Visi į Vengriją atvykstantys ir šalyse esantys prieglobsčio prašytojai bus sulaikomi ir vežami į stovyklą. Kol prieglobsčio prašymas bus svarstomas, jiems bus draudžiama laisvai judėti po šalį ar iš jos išvykti. Oficialiais duomenimis, tokių asmenų Vengrijoje šiuo metu yra kiek daugiau kaip tūkstantis.

Vasario 12 d. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje iškilmingomis šv. Mišiomis pradėta gerbti iš Romos atkeliavusi šv. Teresės relikvija. Ji inkrustuota šoniniame altoriuje, kad „tikintieji bet kada galėtų prašyti šv. Teresės iš Kalkutos užtarimo ir būti apglėbti jos meilės“ – sakoma parapijos pranešime spaudai.

Šiemet sukanka 45-eri metai, kai 1972 m. kovo 19 d. Simne buvo išleistas pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris. Jo redaktorius buvo (tuomet kunigas) arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Prie „LKB kronikos“ leidimo, platinimo prisidėjo daugybė žmonių, ypač seserų vienuolių. Nuolat persekiojant sovietiniam KGB, per 1972–1989 metų laikotarpį pogrindžio sąlygomis buvo išleistas 81 numeris, atskleidęs tūkstančius Bažnyčios ir tikėjimo diskriminacijos faktų, o jo leidėjai dėl to patyrė skaudžią sovietinių kalėjimų ir tremčių tikrovę.

Sicilijos sostinės Palermo arkivyskupui Corrado Lorefice paskirtas reikšmingas apdovanojimas už indėlį į religijų dialogą, susitaikymą ir tautų brolystę. Tarptautinio Raoulio Wallenbergo fondo taryba Niujorke pranešė, kad vienbalsiu sprendimu apdovanojo Palermo katalikų arkivyskupą metropolitą švedų diplomato atminimui skirtu „Raoulio Wallenbergo medaliu“. Fondo tarybos įsitikinimu, arkivyskupo Lorefice nutarimas leisti žydų bendruomenei įsikurti arkivyskupijai priklausančiose patalpose yra pagyrimo vertas geros valios ir brolybės gestas, nutiesiantis dialogo ir supratimo tiltus.

„Laukiame tavęs kaip brolio“ – rašo popiežiui Pranciškui kaliniai, atliekantys bausmes Milano „San Vittore“ kalėjime, kuriuos popiežius aplankys savo trumpo apaštališkojo vizito Milane metu, kovo 25 d. Kelionės programoje apsilankymui kalėjime skirtos dvi valandos. Popiežius pietaus su kaliniais kalėjimo valgykloje.

Kviečiame skaityti arkivyskupo Gintaro Grušo interviu žurnalui „Europos laiku“ (nr. 24).

Šiemet Europoje bus švenčiamos 30-osios Santiago de Compostela deklaracijos paskelbimo metinės. Nuo ankstyvųjų viduramžių Šv. Jokūbo kelias tapo tikėjimo stiprinimo, piligrimystės atitikmeniu. Alegoriškai galima sakyti, kad visa Europa išvagota Kelio atšakų, kurios vingiuoja ir per Lietuvą. Žvelgiant į žemėlapį nekyla abejonių, kad Lietuva yra Europos dalis. Ką Jums tai reiškia?