Darom/juosta




Įamžintas poeto Vytauto Mačernio atminimas daugelyje vietų

Vytauto Mačernio vardas įamžintas daugelyje vietų: pavadinta Mažeikių rajone esanti Sedos gimnazija, gatvės ŠarnelėjePlungėjeVilniuje (Visoriuose), muziejai ir paminklai. Net sukurtas V. Mačernio suolas.

Sedos mokykla

Mažeikių rajono Sedos vidurinei mokyklai 2004 m. balandžio 19 d. suteiktas Vytauto Mačernio vardas. Pirmajame pastato aukšte įrengtas poetui skirtas gėlėse paskendęs kampelis. Jame Vytauto Mačernio portretas ir nedidelė grubios faktūros, tonuoto gipso poeto skulptūra, kurią 2005 m. padovanojo jos autorius – dailininkas, skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Šerys (1931–2006).

Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos trečiajame aukšte įrengtas informacinis stendas, atskleidžiantis svarbiausius jauniausio lietuvių literatūros klasiko gyvenimo ir gimnazijos istorijos faktus.

Koplyčia

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Gluosnių alėjoje, buvusio mokyklos direktoriaus Stepono Meškausko iniciatyva 1995 m. atidaryta ir pašventinta Atminties koplyčia, kuri buvo pastatyta pirmosios dominikonų bažnyčios (nugriauta 1924 m.) vietoje.

Po statinio atnaujinimo 2019 m. virš durų pritvirtintas užrašas „UŽ DIEVĄ, LAISVĘ IR LIETUVĄ“. Išorines sienas padabino lentelės, kuriose surašytos iškilių asmenų pavardės, viena iš jų yra Vytauto Mačernio. Viduje yra meniški drožiniai, skirti tremtiniams, partizanams, Žemaičių Kalvarijos koplyčių gynėjams nuo nugriovimo sovietmečiu, Misijos Sibiras dalyviams… Darbų autorius – medžio drožėjas, tautodailininkas Jonas Pušinskas. Atnaujintos koplyčios atidarymas vyko 2019-07-27, pašventino Priekulės klebonas kanauninkas Viktoras Ačas.

Takas

Apie 22 tūkstančius hektarų užimančiame Žemaitijos nacionaliniame parke gausu lankytinų objektų. Vienas iš jų – poeto Vytauto Mačernio gimtinės takas, kurio ilgis 545 m.

Tako pradžioje pastatytas dviejų dalių informacinis stendas, kuriame pateikiama poeto biografija bei pasakojama, kaip žuvo vos 23 metų jaunuolis, nurodomi lankytini objektai. Tako pabaigoje – 2014 m. vasarą pastatyti nauji mediniai laiptai, vedantys į Žvyrynėlio kalniuką, kur palaidotas Vytautas Mačernis.

Kapas

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Šarnelės kaime kelią prie Vytauto Mačernio kapo rodo dvi meniškos rodyklės. Ant kalnelio – du informaciniai stendai. Vienas atsuktas į Mačernių giminės sodybą, kuri matoma maždaug už 300 metrų. Stende įdėta nuo seno šiose apylinkėse gyvenusių Mačernių sodybos schema, trumpas poeto tėvų, senelių ir valdyto ūkio pristatymas. Beprasmiškai žuvęs poetas palaidotas 1944 m. spalio 8 d. nuo vaikystės pamėgtame Žvyrynėlio kalnelyje, nes vežti į Žemaičių Kalvarijos kapines, kai miestelyje jau dundėjo patrankos, artimieji nebegalėjo. Stačiakampio formos medžiais ir krūmais apaugusios kalvelės viršuje – kukli Vytauto Mačernio kapavietė, pagal senovinį stilių aptverta metaline tvorele. Ant betoninio pagrindo stovi Sedoje padarytas netaisyklingos formos, nešlifuoto lauko akmens paminklas (aukštis – 1,48 m, plotis – 0,76 m). Jame įcementuotos trys juodo šlifuoto granito plokštės. Viršutinėje dalyje, ovalo formos plokštėje, iškaltas poeto portretas, o horizontalioje plokštėje iškaltas įrašas: „VYTAUTAS MAČERNIS 1921–1944“. Apatinėje horizontalioje plokštėje yra paties poeto žodžiai: „Tu, žmogau, gyvenimo išsilgęs / Amžino, – neamžinas esi“.

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esanti kapavietė 1993-02-18 įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Paminklas

Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus vardo gimnazijoje Vytautas Mačernis mokėsi 1935–1939 m. Čia įsitraukė į jaunųjų ateitininkų veiklą, pradėjo rašyti eilėraščius. Telšiškio poeto Vytauto Stulpino iniciatyva skverelyje prie Žemaitės gimnazijos 2018-10-12 atidengtas bronzinis paminklas su užrašu „IŠ TAVO LIŪDNO IR PAILGO VEIDO AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE“.

Ant pusrutulį primenančio granitinio pjedestalo pastatyta plastiška, judesį perteikianti jaunuolio figūra. Dešinėje rankoje – lapus skleidžianti medžio šakelė, o kairė ranka grakščiu judesiu prilaiko pasvirusią galvą, mąslus žvilgsnis nukreiptas į tolį. Skulptūros aukštis – apie 3 m, svoris – apie 300 kg. Kūrinio autorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Gediminas Karalius, liejikas – Žilvinas Pabrinkis, architektas – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Žebrauskas. Paminklą pašventino Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas.

Muziejininko, pirmojo Žemaičių akademijos garbės nario, kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912–2005) sumanymu, poeto pamėgtas vietas Šarnelėje įamžina „Akmeninės vizijos“.

Septyniose vietose 1995–1996 m. žemėn buvo įspaustos akmeninės plokštės, ant kurių iškalti paaiškinimai ir kelios eilutės iš poeto Vytauto Mačernio eilėraščių ciklo „Vizijos“. Šalia jų buvo pasodinti ąžuoliukai, deja, ne visi prigijo. Plokščių akmentašys – sediškis Vladislovas Raštikis.

Muziejus

Vytauto Mačernio muziejus Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Alsėdžių g. 4, įkurtas 1987 m. poeto Eugenijaus Matuzevičiaus ir režisieriaus, teatrologo, profesoriaus Petro Bielskio iniciatyva.

Antrajame namo aukšte įrengtoje ekspozicijoje pateikiamos Vytauto Mačernio poezijos knygos bei asmeniniai daiktai, šeimos ir gimtosios Šarnelės nuotraukos, dokumentai, poeto ir jo atminimą saugojusių žmonių portretai, renginių afišos. Iš gimtinės buvo atvežti baldai: komoda, stalas, suolas, kėdės. Poeto artimieji dovanojo per karą išlikusių šeimos relikvijų.

Koplytstulpis

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Barstyčių gatvėje, netoli Vytauto Mačernio žuvimo vietos, 2011-06-04 pašventintas ąžuolinis koplytstulpis, skirtas poeto 90-mečiui.

Skaptavo medžio meistras, kryždirbys Antanas Vaškys, menišką kryžių sukūrė kalvis, tautodailininkas Virgilijus Mikuckis.

Atminimo lenta

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Barstyčių gatvėje, šalia Kryžiaus kelio XIII stoties koplyčios „Jėzus sutinka šv. Veroniką“, pastatyta medinė atminimo lenta, kuri įamžina poeto Vytauto Mačernio žūties vietą 1944-10-07. Sovietmečiu šią koplyčią kelis kartus kėsintasi nugriauti, bet ją apgynė miestelio žmonės.

Vykdant pastato vidaus restauravimo darbus 2012-08-20 sienoje atsitiktinai buvo surasta įstrigusi sprogusio sviedinio skeveldra, kuri perduota Vytauto Mačernio muziejui.

Kryžius

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelyje (Barstyčių g. 6) paskutinę poeto Vytauto Mačernio sustojimo vietą Jurkų sodyboje žymi 1992 m. ąžuolinis kryžius. Jis pastatytas poeto sesers Valerijos Mačernytės-Šilinskienės (1930–2015) iniciatyva. Kryžius sudarytas iš kvadratinio skerspjūvio, stulpo (plotis 26×20) ir kryžmos.

Būdingi augalinio motyvo mediniai kryžiaus spinduliai, išskaptuoti reljefiniai ąžuolo lapų ornamentai, padarytos dvi medinės reljefinės konsolės. Ant stulpo išskobtas įrašas: „A†A / ČIA ŽUVO / POETAS / VYTAUTAS / MAČERNIS / 1944-X-7“. Kryžių skaptavo tautodailininkas Vladas Stumbras.

Atminimas – gyvas

Sedos V. Mačernio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rasa Čičirkaitė pasakojo, kad tradiciškai poetas pagerbiamas birželio 5-ąją – jo gimtadienio ir spalio 7-ąją – jo žūties dieną.
Tą dieną gimnazijos dvyliktokai važiuoja į V. Mačernio gimtinę Šarnelę ir vaikščioja jo rudenėjančių „Vizijų“ keliu.

Mažeikių rajono Sedos vidurinės mokyklos ir Vytauto Mačernio šimtmečių paminėjimas vyko 2021-06-15 skverelyje, esančiame netoli nuo tilto per Varduvą, šalia Šv. Jono Nepomuko bažnyčios ir magazino (Vytauto g. 46, Seda). Jaunasis poetas minėtoje mokykloje mokėsi 1931–1935 m. Žvelgdamas į tolį mėgdavo stoviniuoti ant tilto, su knyga rankose sėdėdavo mažoje medinėje bažnytėlėje, mintimis nuklysdamas į savąjį vizijų pasaulį. Mokykla buvo subombarduota 1944 m. tą pačią dieną, kai Žemaičių Kalvarijoje žuvo buvęs mokinys. Mokykla nebuvo atstatyta, o Vytauto Mačernio atminimas gyvas.

Prisimindamas gimtąją Šarnelę poetas 1942-05-30 rašė: „Miške aš įsitaisiau skaityklą. Atsivilkau mokyklinį suolą miškan, į gražią aikštelę, visai netoliese to didžiojo kalno ir ten skaitau arba mokausi“. Renginyje dalyvavęs Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebono pareigas einantis kunigas Saulius Katkus 1991–2002 metais kunigavo Sedoje. Jis turėjo mintį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje pastatyti Vytautui Mačerniui dedikuotą suolą. Anuomet jo idėja nebuvo įgyvendinta, tačiau poeto šimtmečio metais veiklios sediškės, Sedos TAU universiteto rektorės, miesto gimnazijoje 1993–2014 m. direktore dirbusios Genoveitos Gricienės pastangomis atminimo ženklas poetui buvo pastatytas.

Pritaikant specialią technologiją iš betono pagamintas Vytauto Mačernio trivietis mokyklinis suolas. Ant jo viršaus ir atlošo išraižytos eilutės iš poeto eilėraščių. Skulptūros atidengimo diena sutampa su data, kai 1935 m. birželio 15-ąją Vytautui Mačerniui buvo įteiktas Sedos valdžios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas. Atminimui skirtą suolą pristatė pats autorius – meno kūrėjo statusą turintis vilnietis skulptorius Mykolas Sauka.

Telšių autobusų stoties perone ant atraminių kolonų 2011 m. pritvirtintos nedidelės, bet unikalios metalinės plaketės. Jose įrašyti dešimties žemaičių poetų eilėraščiai, tarp kurių ir Vytauto Mačernio 15 Žiemos sonetas, kuris buvo sukurtas 1944-01-17 Šarnelėje. Darbų autorė – dailininkė juvelyrė Asta Šimkevičienė.

MVB Mažeikių kultūrinis lobyno nuotr.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode