Darom/juosta




Rusijos teismas kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną antradienį pripažino kaltu dėl lėšų grobstymo, už kurį jam skirta laisvės atėmimo bausmė gali būti reikšmingai pratęsta, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

„Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu“, – paskelbė teisėja Margarita Kotova. Jos žodžius citavo AFP reporteris, dalyvaujantis teismo posėdyje, surengtame pataisos kolonijoje netoli Maskvos, kur yra laikomas A. Navalnas, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vėliau teisėja taip pat pripažino A. Navalną kaltu dėl lengvesnio nusikaltimo – nepagarbos teismo.

A. Navalnas, balsingiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas šalyje, buvo įkalintas praeitais metais pagal senus kaltinimus dėl sukčiavimo, kai sugrįžo į Rusiją, likęs gyvas po bandymo jį nunuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius dėl šio išpuolio kaltina Kremlių.

A. Navalnas pasirodė improvizuotoje teismo salėje vilkėdamas juodą kalinio uniformą. Žurnalistai į salę nebuvo įleisti ir stebėjo posėdį vaizdo ryšiu gretimoje patalpoje.

Opozicionierius atidžiai klausėsi, kaip teisėja M. Kotova skaito nutartį ir kai kada šypsodavosi, sakė AFP reporteris.

Tyrėjai kaltino A. Navalną panaudojus asmeninėms reikmėms kelis milijonus JAV dolerių, paaukotų jo politinėms organizacijoms.

Prokurorė praėjusią savaitę paprašė prailginti laisvės atėmimo bausmę A. Navalnui iki 13 metų ir perkelti jį į „griežto režimo“ koloniją, kur jam tektų kalėti griežtesnėmis sąlygomis.  

A. Navalnas savo kaltės nepripažįsta. 

Už lėšų pasisavinimą numatyta maksimali bausmė – 10 metų nelaisvės, už nepagarbą teismui – šeši mėnesiai.   

Prokurorė taip pat paprašė opozicionieriui skirti 1,2 mln. rublių (10,5 tūkst. eurų) baudą.

Spaudimas žiniasklaidai ir NVO

Iki įkalinimo A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis. Jo komanda paskelbė daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. Šie tyrimai platformoje „YouTube“ sulaukdavo milijonų peržiūrų.  

2020 metais A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“, bet liko gyvas ir buvo išgabentas gydyti į Vokietiją. Baigęs reabilitaciją, jis praeitais metais buvo suimtas, kai sugrįžo į tėvynę. Šis žingsnis sulaukė plataus pasmerkimo užsienyje ir Vakarų šalių sankcijų.

Po A. Navalno suėmimo jo politinės organizacijos visoje šalyje buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždarytos. Daugelis jo svarbių padėjėjų pabėgo iš Rusijos, baimindamiesi persekiojimo.

Rusijos valdžia taip pat padidino spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Daugelis jų buvo paskelbtos „užsienio agentėmis“, kitos pačios nutraukė veiklą, bijodamos persekiojimo.   

Ne viena žiniasklaidos priemonė buvo uždaryta Rusijai priėmus drakonišką įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje. 

Kovo 4 dieną V. Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Siekdama dar griežčiau kontroliuoti vidaus auditorijai prieinamą informaciją, Rusija šį mėnesį apribojo prieigą prie socialinių tinklų „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“, taip pat blokavo kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių tinklalapius.   

Instagrame A. Navalnas smerkė karą Ukrainoje ir ragino savo šalininkus protestuoti nepaisant baudų ir areštų grėsmės. 

Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodo, kad nuo karo pradžios per Ukrainai palaikyti skirtas demonstracijas Rusijoje buvo sulaikyta per 15 tūkst. žmonių. 

AP-Scanpix nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode