Parama dėkojame




Sprogimas

Monumentali ir impozantiška FORSAITŲ SAGA – tarsi detalus „gražiosios epochos“ paveikslas, atskleidžiantis tai, kas gyvenime svarbiausia

Anglų rašytojo Johno Galsworthy‘io sukurtas epinis šešių romanų ciklas FORSAITŲ SAGA dievinamas ištisų skaitytojų kartų ir net praėjus šimtmečiui nuo pirmojo knygų išleidimo apibūdinamas kaip vienas geriausių ir garsiausių XX a. literatūros kūrinių. Impozantiškas ir daugiasluoksnis vienos šeimos epas tiesiog užburia kuriamais charakteriais, ironija, britišku humoru, kontrastuojančiu su tragiškais veikėjų likimais.

 

Johnas Galsworthy‘is gimė 1867 m. Surėjaus regione Didžiojoje Britanijoje. Jis turėjo tapti advokatu, tačiau jo širdis visuomet linko prie rašymo, kuriam nepajėgė atsispirti ir kuris galiausiai tapo pagrindine jo gyvenimo veikla. Iš pradžių jis išgarsėjo kaip dramaturgas ir tik vėliau, 1906 m. puikią reputaciją kaip prozos rašytojas užsitarnavo romanu „Savininkas“ – pirmąja FORSAITŲ SAGOS dalimi. Šios dalies tęsinys „Kilpoje“ pasirodė tik 1920 m, o iki 1933 m. nedideliais intervalais buvo išleistos ir likusios FORSAITŲ SAGOS dalys: „Išnuomojama“, „Baltoji beždžionė“, „Sidabrinis šaukštas“ ir „Gulbės giesmė“.

Nors J. Galsworthy‘is atsisakė priimti Didžiosios Britanijos garbės riterio titulą, tačiau jam buvo įteiktas ordinas už nuopelnus. O prieš pat mirtį, 1932 m., jis laimėjo Nobelio literatūros premiją už kūrinį FORSAITŲ SAGA – šešių romanų ciklą, kuris literatūros kritikų apibūdinamas kaip „šedevras“, „vertas Nobelio“, „klasikinio romano pavyzdys“, „aktualus ir šiandien“. Ne vienas literatūros kritikas FORSAITŲ SAGĄ lygina su vokiečių autoriaus Thomo Manno romanu „Budenbrokai“, taip pat pelniusiu Nobelio literatūros premiją, taip pat išsiskiriančiu tuo, kad romano pasakojimas apima kelias veikėjų kartas.

FORSAITŲ SAGA – beveik 34 metus trunkantis pasakojimas apie šeimą, kuri be jokių skrupulų mėgaujasi savo turtu ir socialiniu statusu. Jie spinduliuoja aroganciją ir pasitikėjimą savimi – tačiau tai tik paviršius, teatras kitiems, nes vienam šeimos nariui – Somso žmonai Irenai įsimylėjus kitą vyrą, neatitaisomai sueižėja ramus visos šeimos gyvenimas. Kas svarbiau – galia ir pinigai? O gal... meilė? Visose šešiose dalyse vis pasirodantis Somsas Forsaitas iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti Viktorijos eros šeimos idealus ir tradicijas. Ir, žinoma, savo turtą. Tai iššaukia begalę konfliktų ir dramatiškų įvykių, kurie paliečia visą didelę Forsaitų šeimą, kelias jos kartas.

„Kai pakankamas kiekis geru skoniu pasižyminčių meno mėgėjų palankiai įvertina meno kūrinį, jis įgauna tvirtą rinkos vertę arba, kitais žodžiais tariant, pavirsta „meno kūriniu“.– John Galsworthy

1967 m. buvo sukurtas televizijos serialas FORSAITŲ SAGA, kuriame puikiai atsispindi pagrindinės romano mintys. Visos FORSAITŲ SAGOS pagrindinė tema apima aukštesniosios vidurinės klasės iškilimą ir tai, kaip jų snobizmas bei stiprus savininkiškumo jausmas, sugriauna visų trijų šios giminės kartų gyvenimus. Simpatiškiausi veikėjai yra tie, kurie maištauja prieš suvaržymus. Nors iš pradžių jie atrodo kaip piktadariai, griaunantys nusistovėjusias taisykles.

Įdomu tai, kad pagrindinis veikėjas Somsas, nors ir aprašomas kaip ne itin malonus personažas, labai įskaudinęs pagrindinę veikėją Ireną, tarsi nejučia pelno skaitytojų simpatijas. FORSAITŲ SAGA ­– tai kūrinys, kuriame meistriškai atskleidžiamas veikėjų išskirtinumas ir daugiasluoksniškumas, jų paveikslai nepaprastai ryškūs. Veikėjai aprašomi taip detaliai, nuosekliai pildomi tarsi žmogiškosios dėlionės, kurių individualumas atskleidžiamas tiesiog su meniniu išbaigtumu, kurio neretai trūksta šiuolaikinėje literatūroje.

Į meilę Forsaitai žiūri lyg į tymus, kuriais persergama ikivedybiniame periode ir atsikratoma visiems laikams. Tolimesnis gyvenimas – tai nuosavybės išlaikymas ir didinimas. Esminis lūžis romanų cikle įvyksta tada, kai Forsaitų giminėje atsiranda žmogus, sukurtas meilei. Po išorinio santūrumo ir racionalumo kaukėmis ima virti aistros, gimsta jausmai, keičiantys ne tik gyvenimus, bet ir pačią gyvenimo sampratą...

“Meilė – ne šiltnamių gėlė, o laukinis augalas, naktinės drėgmės kūrinys, saulėtos valandėlės padaras, išdygęs iš laukinės sėklos, laukinio vėjo pakelėmis atneštos. Laukinis augalas, kurį vadinam gėle, jeigu atsitiktinai pražysta mūsų sode; ir piktžole, jeigu pražysta už aptvaro; tačiau nesvarbu, gėlė ji ar piktžolė – jos kvaptyje ir spalvose visada laukinė laisvė!” – John Galsworthy

J. Galsworthy‘io romanų ciklas FORSAITŲ SAGA neatskleidžia komplikuotos veikėjų psichologijos, o socialinis gyvenimas pateiktas lengvai suprantamai ir gali būti laikomas Viktorijos ir Edvardo erų Anglijos viduriniosios klasės gyvenimo pavyzdžiu. Istoriniu požiūriu, šis romanas puikiai atspindi to laikotarpio aktualijas (anglų–būrų karą, Pirmąjį pasaulinį karą), meną, besikeičiančią pasaulėžiūrą, socialines tematikas, skirtingų kartų konfliktus, norą išsaugoti tradicijas ir tų pačių tradicijų žlugimą, o britiška ironija ir patosu pagardintas autoriaus balsas išlieka su niekuo nesupainiojamas ir vis dar garbinamas skaitytojų.

Vienas geriausių ir garsiausių XX a. literatūros kūrinių pirmą kartą lietuviškai išleidžiamas originaliu formatu – 6-iose nepaprasto grožio knygose vienoje kolekcinėje dėžutėje ribotu tiražu, kurio negausite niekur kitur, tik www.obuolys.lt

Teksto autorius: Indrė Večerskienė

Vizualinė medžiaga: Leidykla OBUOLYS

20-146

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode