Darom/juosta




Minintys SSRS pergalę ignoruoja vaizdus iš Ukrainos, bet Georgijaus juosteles paliko namie

palikoVilniaus Antakalnio kapinių prieigose gėles pardavinėjanti moteris grupelei žurnalistų rodo į surištą mėlynų ir geltonų gėlių puokštę.

„Ar matote, kokios spalvos?“, – radusi tokį būdą atvaizduoti Ukrainos vėliavą, šypsodamasi klausia ji.

Tačiau nepaisant galimybės Antrojo pasaulinio karo pabaigą pažymėti pareiškiant kad ir tokią simbolinę paramą Rusijos invaziją patiriančiai Ukrainai, didžioji dalis į kapines ėjusių rusų tradiciškai rinkosi raudonus gvazdikus.

Vakarų Europa, įskaitant Lietuvą, karo pabaigą oficialiai mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją. Šią dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.

Vis dėlto dalis Lietuvos gyventojų, kaip ir Rusija, Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą pažymi gegužės 9 dieną. Sekmadienį kapinėse jie rinkosi aiškindami, jog pasinaudojo galimybe aukų atminimą pagerbti nedarbo dieną.

Karo pabaigos minėjimas Lietuvoje, kurioje 5 proc. gyventojų sudaro rusai, kasmet tampa diskusijų objektu, o šiemet papildomos įtampos į šiuos ginčus įneša nuo vasario tebesitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.

Tačiau bent daliai sekmadienį atvykusiųjų į Antakalnio kapines Rusijos istorinis naratyvas atrodo priimtinesnis.

„Aš gyvenau laisvoje Lietuvoje. Lietuva buvo laisva. (...) Mano asmeniniu požiūriu, jokios okupacijos nebuvo“, – pareiškė Rusijos piliete prisistačiusi Jelena, atsisakiusi atskleisti savo pavardę.

„Nenoriu provokuoti“

Popietę Antakalnio kapinėse lankantis BNS žurnalistui, prie šešių sovietų karių granitinių skulptūrų atėjo ir gėles padėjo keliasdešimt žmonių.

Prie memorialo budėjo ir policijos pareigūnų ekipažas, o pirmadienį, gegužės 9-ąją, pareigūnų skaičius kapinėse turėtų išaugti, čia ir dar apie 300 atminimo vietų visoje Lietuvoje baiminantis provokacijų.

Į kapines įvertinti situacijos trumpam atvyko ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas bei policijos generalinis komisaras Renatas Požėla su pavaduotoju.

Policijos vadovas sakė, kad policija kol kas stebi pavienius asmenis, tačiau plataus masto grėsmių nemato.

Pareigūnai ruošiasi galimiems neramumams tarp skirtingus požiūrius į Antrojo pasaulinio karo pabaigą bei Rusijos invaziją Ukrainoje turinčių žmonių.

Taip pat jie stebi, ar žmonės nesegi Georgijaus juostelių – populiaraus juodos ir oranžinės spalvų ženklo tarp mininčiųjų Pergalės dieną. Seimas uždraudė šių juostelių viešą demonstravimą reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Prie sovietų karių memorialo rinkęsi žmonės dėl to reiškė apmaudą, bet juostelių nesegėjo.

„Man atrodo, kad nelabai gerai, kad uždraudė. Bet (...) aš irgi nenoriu provokuoti tų žmonių, kurie uždraudė“, – sakė 69-ių dirbanti pensininkė Tatjana Deivičenko.

72-ių pensininkas Vladimiras Kirilinas draudimą pavadino isterišku.

„Tai yra Sovietų Sąjungos pergalės prieš fašistinę Vokietiją simbolis. Kodėl tai drausti?“, – kalbėjo jis.

„Tai – politika. Mano senelis grįžo iš karo su apdovanojimais ir Georgijaus juostelė mūsų šeimoje buvo visada“, – sakė Jelena.

„Mes čia prie ko?“

Vilniaus miesto savivaldybė Antakalnio kapinių prieigose pastatė šešis stendus su nuotraukomis iš Ukrainos, taip siekdama priminti apie naują Rusijos pradėtą karą.

Tačiau kiek jos buvo paveikios ėjusiesiems prie sovietinio memorialo, neaišku.

„Mes į nuotraukas nežiūrėjome. Mūsų tikslas buvo padėti gėles ir pagerbti karių, žuvusių, išlaisvinusių Lietuvą ir Europą, atminimą“, – sakė Jelena.

T. Deivičenko sakė, kad jai baisu dėl karo Ukrainoje, tačiau dėl konflikto kalti Vakarai, anot moters, provokavę Rusiją.

„Man neįdomu. Karas yra karas“, – teigė ji, paklausta, ar matė nuotraukas.

„Kare juk žūsta žmonės, tai siaubinga. Ir iš vienos, ir iš kitos pusės. (...) Žinote, aš niekada nesapnuoju, o dabar kartais sapnuoju karą“, – pridūrė moteris.

V. Kirilinas neatsakė, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, tačiau siūlė apie jį žmonėms diskutuoti neisterikuojant ir be fanatizmo.

„Karas yra blogai, tačiau tai Rusijos reikalas spręsti, kaip ji sprendžia savo problemas. O mes čia prie ko?“, – kalbėjo vyras.

„Mes gyvename kur? Lietuvoje. Pas mus yra savi interesai, o pas juos – savi interesai“, – sakė jis.

Kremlius teigia vykdantis „specialią karinę operaciją“ Ukrainai „denacifikuoti“ bei „demilitarizuoti“ ir savo šalyje draudžia tai vadinti karu.

Tačiau nepriklausoma žiniasklaida, Kyjivas ir Vakarų šalių vyriausybės atranda vis daugiau įrodymų dėl Rusijos Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše Rusijos invaziją palygino su nacistinės Vokietijos karu Europoje.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode